apieasmensduomenis.popo.lt

Kai kalbama apie asmens duomenų apsaugą, paprastai omeny turima teisinė apsauga (nors asmens duomenų apsauga gali būti suprantama ir kaip asmens duomenų saugumo užtikrinimas ar kitomis prasmėmis). Teisinė asmens duomenų apsauga reiškia asmens duomenų tvarkymą pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus. Prieš pradedant analizuoti, kokie reikalavimai asmens duomenų tvarkymui nustatyti teisės aktuose, svarbu suvokti, kad ne visais atvejais, kai tvarkomi asmens duomenys, privaloma laikytis asmens duomenų teisinės apsaugos taisyklių. Teisės aktuose keliami reikalavimai tik tokiam asmens duomenų tvarkymui, kuris potencialiai kelia didesnę grėsmę individų teisėms ir laisvėms, tai yra asmens duomenų tvarkymui rankiniu būdu susistemintose rinkmenose ir asmens duomenų tvarkymui automatiniu būdu. Kaip suprasti šias teisines sąvokas? Jos nėra itin sudėtingos. Asmens duomenys tvarkomi automatiniu būdu, jeigu jų tvarkymui pasitelkiama kompiuterinė įranga ar kitos technologijos. Pavyzdžiui asmens duomenų tvarkymas informacinėje sistemoje reiškia asmens duomenų tvarkymą automatiniu būdu. Susisteminta rinkmena – tai kartoteka, sąvadas, sąrašas, katalogas, kitoks rankiniu būdu tvarkomų informacijos laikmenų rinkinys, kuriame informacija apie individus yra surūšiuota ir išdėstyta tokiu būdu, kad ją būtų galima lengviau rasti. Pavyzdžiui, įmonės darbuotojų asmens bylų kartoteka, kurioje bylos išdėstytos abėcėlės tvarka pagal darbuotojų pavardes, yra susisteminta rinkmena.

Taigi, laikytis teisės aktuose nustatytų asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų reikia tik tais atvejais, kai asmens duomenys tvarkomi automatiniu būdu ar susistemintose rinkmenose rankiniu būdu. Todėl braižant savo šeimos genealoginį medį, asmens duomenys tvarkomi, tačiau šiai veiklai nėra taikomi asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimai. Taip pat ir įstaiga, kuri gauna „popierinius“ raštus su nurodytais asmens duomenimis ir šiuos raštus tvarko rankiniu būdu, jų nerūšiuodama su pareiškėjais susijusių kriterijų pagrindu (pavyzdžiui, pagal pareiškėjų pavardes), tvarkydama minėtus raštus nėra saistoma asmens duomenų teisinės apsaugos taisyklių.

Kad aukščiau nurodyta taisyklė būtų išsami, būtina papildyti – jeigu asmens duomenis automatiniu būdu ar susistemintose rinkmenose rankiniu būdu tvarko fizinis asmuo tik savo asmeniniais poreikiais, nesusijusiais su verslu ar profesija, tokiu atveju taip pat nėra taikomos asmens duomenų teisinės apsaugos taisyklės. Todėl kartoteką su savo draugų vardais, pavardėmis, adresais, informacija apie jų sutuoktinius, vaikus ir pan. galime tvarkyti savo pačių nuožiūra, nesigilindami į teisės aktuose nustatytus asmens duomenų apsaugos reikalavimus. Tačiau šiuos reikalavimus teks išmanyti ir juos tinkamai taikyti, jeigu kompiuteryje ar sąsiuvinyje turėsime susikūrę katalogą klientų, kuriems teikiame, pavyzdžiui,  šviežias daržoves, ir  šiame kataloge žymime su klientais susijusią informaciją, tokią kaip gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, pristatytų daržovių kiekis, sumokėtos ir likusios nesumokėtos pinigų sumos bei kt.

Visų pirma, kai kalbama apie asmens duomenis, galvoje turima – informacija. Taigi, asmens duomenys – tai informacija. Ši informacija gali būti labai įvairi – tiek pozityvi, tiek ir negatyvi; tiek teisinga, tiek ir neteisinga;  tiek objektyvi, tiek ir subjektyvi; tiek žodinė, tiek ir grafinė, rašytinė ar kitokio pavidalo; sukurta tiek paties asmens, tiek ir kitų subjektų. Iš tiesų, nėra tokios informacijos, kuri negalėtų būti asmens duomenimis. Tai reiškia, kad nėra tokios informacijos, kuri neginčijamai galėtų būti išbraukta iš asmens duomenų sąrašo. Todėl vienas svarbiausių asmens duomenų bruožų – tai, kad asmens duomenimis gali būti bet kokios formos ir bet kokio turinio informacija.

Akivaizdu, kad tokio apibūdinimo per maža, kad būtų galima suprasti, kas yra asmens duomenimis. Trūksta kriterijaus, kurio pagrindu informacija turėtų būti priskiriama asmens duomenims. Taigi, tokio priskyrimo pagrindas – informacijos ryšys su fiziniu asmeniu. Tai reiškia, kad jeigu įmanoma tam tikrą informaciją susieti su konkrečiu individu, ši informacija turi būti laikoma asmens duomenimis. Informacijos ryšys su individu – vienintelė būtina ir pakankama sąlyga informaciją laikyti asmens duomenimis. Todėl asmens duomenimis turi būti laikoma tokia informacija kaip asmens vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, nuotraukoje užfiksuotas šio asmens atvaizdas, išsilavinimas, darbovietės pavadinimas, gaunamų pajamų dydis, vairuojamo automobilio modelis, už greičio viršijimą paskirtos baudos dydis, sutuoktinio ir vaikų amžius, vartojamų vaistų pavadinimas, restorano, kuriame šventė savo gimtadienį, pavadinimas ir restoranui sumokėtų sumų dydis bei visa kita su asmeniu susijusiu informacija.

Todėl belieka tik apgailestauti, matant tokius 2010 m. atlikto tyrimo duomenis, pagal kuriuos asmens duomenimis asmens kodą laiko 82 proc. (!) apklaustų lietuvių, finansinę informaciją (darbo užmokesčio dydį, banko sąskaitos numerį, paskolos dydį) – 70 proc., medicininę informaciją (ligos istorijos įrašus, informaciją apie sveikatos būklę) – 66 proc., pirštų anspaudus – 59 proc., mobilaus telefono numerį – 52 proc., savo vardą – 49 proc., gyvenamosios vietos adresą – 45 proc., savo pačių nuotrauką – 39 proc., informaciją apie darbo patirtį – 21 proc., informaciją apie tautybę – 21 proc., informaciją apie jų draugais – 20 proc., informaciją apie lankomus interneto puslapius – 12 proc., informaciją apie hobį, sportą, lankomas vietas – 11 proc., jų pačių nuomonę – 10 proc. lietuvaičių (detaliau: Special Eurobarometer 359. Attitudes on Data Protection and Electronic Identity in the European Union.  http://ec.europa.eu/public_opinion/index_en.htm).