Šių metų vasario pradžioje už asmens duomenų apsaugą ir eismo saugumą atsakingos institucijos diskutavo dėl vaizdo registratorių įteisinimo. Diskusija įvyko, tačiau informacijos apie priimtus sprendimus nėra daug, ir ta pati aiškiai nepasako, ar eismo registratorių naudojimas yra teisėtas ir suderinamas su asmens duomenų apsauga. Informacijos priemonės išplatino žinią, kad naudojant vaizdo registratorių, turi būti laikomasi tų pačių taisyklių kaip ir fotografuojant ar filmuojant viešoje vietoje. Vardan kiekvieno iš mūsų asmens duomenų apsaugos, paaiškinimas galėjo būti ir detalesnis, nes neretas viešoje vietoje filmuoja ar fotografuoja, nesilaikydamas jokių taisyklių.
Vertinant vaizdo registratorių naudojimo teisėtumą asmens duomenų apsaugos požiūriu, pirmiausia, reikia pasakyti, kad registratoriumi renkama informacija sudaro asmens duomenis. Praeivių vaizdai, informacija apie kitus eismo dalyvius – visa tai sudaro asmens duomenis. Kaip žinia, pagal automobilio valstybinius numerius nėra sudėtinga nustatyti vairuotoją. Jei tokio nustatymo galimybės nebūtų, eismo registratoriai didžia dalimi prarastų ir savo prasmę, ir potraukį juos turėti. Taigi, vaizdo registratoriumi yra renkami asmens duomenys.
Kai kas galėtų ginčytis, kad ne visus į vaizdo registratoriaus stebėjimo lauką patekusius asmenis bus įmanoma identifikuoti (ypač, jeigu tai tektų daryti pačiam registratoriaus naudotojui). Tačiau šioje situacijoje, kai vertiname iš asmens duomenų apsaugos taško, lemiamas svoris tenka tikslui, dėl kurio registratorius naudojamas. O jis naudojamas tam, kad pagal užfiksuotą informaciją būtų nustatyti asmenys, kalti dėl eismo įvykio ar kitokiu būdu prie šio įvykio prisidėję ar jame dalyvavę. Taigi, vaizdo registratoriaus (analogiškai kaip ir vaizdo stebėjimo kamerų) paskirtis lemia prielaidą (prezumpciją), kad registratoriaus užfiksuotus asmenis bus galima nustatyti. Čia reikėtų paminėti vieną svarbų niuansą, kuris neleidžia tapatinti vaizdo registratoriaus naudojimo su vaizdo kameros ar fotoaparato naudojimu viešoje vietoje. Viešose vietose dažniausiai fotografuojama, filmuojama iš kūrybinių, saviraiškos paskatų, o eismo registratoriai naudojami tikslu surinkti informaciją, kuri vėliau būtų naudojama asmenims identifikuoti. Toks eismo registratoriaus naudojimo tikslas lemia, kad juo surinkta informacija laikoma asmens duomenimis, o patys registratoriai turi būti naudojami, laikantis asmens duomenų apsaugos taisyklių.
Asmens duomenų apsaugos reikalavimai yra griežti. Jų esmė galėtų būti nusakyta taip: rinkti tik tą informaciją, kurią būtina dėl svarbių apibrėžtų tikslų; saugoti informaciją tik tiek laiko, kiek būtina; surinktą informaciją naudoti tik tais tikslais, dėl kurių ji buvo renkama; garantuoti surinktos informacijos saugumą; užtikrinti, kad asmenys, apie kuriuos informacija renkama, žinotų apie tokios informacijos rinkimą ir galėtų pasinaudoti jiems garantuojamomis teisėmis (susipažinti su surinkta informacija, reikalauti informaciją ištaisyti ar sunaikinti ir kt.).
Asmens duomenų apsaugos taisyklių privalo būti laikomasi ir naudojant vaizdo registratorius. Iš pirmo žvilgsnio, gali pasirodyti, kad naudoti vaizdo registratorius, nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos reikalavimų, neįmanoma – pavyzdžiui, kaip visus, kurie atsiduria registratoriaus stebėjimo lauke, informuoti apie registratoriaus naudojimą ir sudaryti jiems sąlygas susipažinti su užfiksuota informacija. Taip pat reikėtų nepamiršti reikalavimo, kad prieš pradedant tvarkyti asmens duomenis (šiuo atveju, prieš pradedant naudoti vaizdo registratorių) turėtų būti pranešta Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai apie ketinimus tvarkyti su asmenimis susijusią informaciją.
Sprendimą šioje keblioje situacijoje pateikia Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įstatyme nustatyti asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimai netaikomi tais atvejais, kai asmens duomenis tvarko fizinis asmuo asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija. Todėl vaizdo registratorių įsirengus tam, kad įvykus eismo įvykiui, kuriame dalyvautų registratoriaus naudotojas, būtų galimybė nustatyti su įvykiu susijusias aplinkybes (tai yra, registratorių naudojant išimtinai tik asmeniniais tikslais), laikytis aukščiau paminėtų asmens duomenų apsaugos reikalavimų nereikėtų. Tačiau, eismo registratoriumi užfiksuota informacija galėtų būti naudojama tik minėtuoju tikslu – nustatyti eismo įvykio, kuriame dalyvavo registratoriaus naudotojas, aplinkybes. Registratoriumi surinkta informacija negalėtų būti teikiama policijai tam, kad būtų nubaustas Kelių eismo taisykles pažeidęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis, nes toks informacijos panaudojimo būdas neatitiktų aukščiau minėto tikslo, taip pat nebūtų pagrindo laikyti, kad informacija naudojama dėl asmeninių poreikių. Juo labiau – eismo registratoriumi surinkta informacija negalėtų būti skelbiama internete, nes tai akivaizdžiai neatitiktų nei registratoriaus naudojimo tikslo (nustatyti eismo įvykio aplinkybes), nei reikalavimo, kad informacija būtų naudojama asmeniniams poreikiams.
Jei būtų norima vaizdo registratoriumi renkamą informaciją naudoti kitais nei eismo įvykio aplinkybių nustatymas tikslais, tektų laikytis asmens duomenų apsaugos taisyklių. Pirmiausia, būtų privaloma aiškiai įvardinti tikslą, dėl kurio vaizdo registratorius būtų naudojamas. Dažnai teigiama, kad eismo registratoriumi surinktos informacijos skelbimas internete ar pateikimas policijai atlieka prevencinę funkciją. Tačiau vykdyti teisės pažeidimų prevenciją – valstybės ir jos pareigūnų pareiga, o ne privačių asmenų teisė, kuri prisiimama savo pačių nuožiūra. Jeigu valstybė nuspręstų šią funkciją deleguoti savo piliečiams, tai turėtų būti aiškiai numatyta įstatyme. Įstatyme turėtų būti nustatyta, kas ir kokia tvarka gali naudoti vaizdo registratorius, ką privalo ir ko negali daryti su registratoriumi surinkta informacija, atlikdamas jam patikėtą teisės pažeidimų prevencijos funkciją. Kol tokio įstatymo nėra, vaizdo registratorių naudojimas teisės pažeidimų prevencijos tikslais yra neteisėtas. Be to, nusprendus įteisinti vaizdo registratorių naudojimą prevenciniais tikslais, tektų pareiga užtikrinti skaidrumo principo laikymąsi, tad automobiliai, kuriuose būtų įrengti registratoriai, privalėtų būti ženklinami nustatytu būdu. Taip pat tektų spręsti klausimą dėl eismo registratorių naudotojų pareigos informuoti Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją apie registratorių naudojimą (tiksliau – apie registratoriais surinktų asmens duomenų tvarkymą).
Kaip matyti, tam, kad vairuotojai galėtų vaizdo registratoriais tramdyti kelių gaidelius, patys nepažeisdami asmens duomenų apsaugos taisyklių, reikėtų keisti įstatymus. Kol įstatymai nepakeisti, vaizdo registratoriai galėtų būti naudojami tik tam, jog būtų surinkta informacija apie eismo įvykius, kuriuose dalyvauja patys registratorių naudotojai, tačiau be teisės registratoriais užfiksuotą informaciją skelbti internete ar kitokiu būdu šia informacija dalintis su kitais asmenimis.
