Kad duomenų subjekto sutikimas galiotų ir būtų teisėtu pagrindu tvarkyti duomenų subjekto asmens duomenis, sutikimas turi būti duotas laisva valia, tai yra duomenų subjektui turint realų laisvą pasirinkimą tokį sutikimą duoti arba jo neduoti. Sutikimas nelaikomas duotu laisva valia, jeigu jis gautas apgaulės, grasinimo ar prievartos pagalba. Prievarta neturėtų būti tapatinama tik su tiesiogine fizine prievarta. Sukūrimas tokios situacijos, kai duomenų subjektas neturi kitokios išeities tik sutikti su jo asmens duomenų tvarkymu, taip pat laikytinas prievarta, kurios pagalba gautas duomenų subjekto sutikimas dėl jo asmens duomenų tvarkymo. Pavyzdžiui, jeigu visuomeniniu transportu būtų galima pasinaudoti tik turint specialų bilietą, o įsigyjant šį bilietą būtų privaloma pateikti savo asmens duomenis, kurie būtų renkami ir toliau tvarkomi tam tikrais tikslais, šis asmens duomenų tvarkymas negalėtų būti grindžiamas duomenų subjekto sutikimu, nes sutikimas būtų duodamas, duomenų subjektui neturint realios pasirinkimo sutikti ar nesutikti su jo asmens duomenų tvarkymu laisvės.
Sutikimas taip pat nelaikomas savanorišku ir galiojančiu, jeigu jį duomenų subjektas davė, siekdamas išvengti neigiamų pasekmių, kurios galėtų kilti tuo atveju, jeigu jis neduotų sutikimo. Neretai sutikimas dėl asmens duomenų tvarkymo duodamas, siekiant išvengti galimų neigiamų pasekmių, tais atvejais, kai duomenų subjektą ir duomenų valdytoją sieja pavaldumo ar kitokie priklausomybės santykiai. Jeigu duomenų subjektas sutiko, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi, dėl tos priežasties, kad duomenų valdytojas turi valdingų įgaliojimų jo atžvilgiu, toks sutikimas negali būti laikomas galiojančiu. Dėl šios priežasties duomenų subjekto sutikimas paprastai negali būti pagrindas darbdaviui tvarkyti darbuotojų asmens duomenis, o valstybės ir savivaldybių institucijoms – tvarkyti gyventojų asmens duomenis. Tokia yra bendroji taisyklė, bet darbdavys, valstybės ir savivaldybių institucijos savo pačių veiksmais gali pasiekti, kad tam tikrais atvejais ši taisyklė nebūtų taikoma. Ribojimas sutikimo pagrindu tvarkyti darbuotojų asmens duomenis, kitų asmenų, kurių atžvilgiu turimi valdingi įgaliojimai, asmens duomenis nebūtų taikomas tuo atveju, jeigu darbuotojui ar kitam asmeniui būtų sudarytos sąlygos laisvai (be baimės dėl galimų neigiamų padarinių) pasirinkti sutikti ar nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Pavyzdžiui, darbdaviui nusprendus diegti saugos sistemą, kai į darbo patalpas būtų patenkama, naudojant piršto atspaudus, darbdavys galėtų teigti gavęs savanorišką darbuotojų sutikimą tvarkyti jų pirštų atspaudų duomenis tuo atveju, jeigu darbuotojams būtų sudaryta galimybė pasirinkti patekti į darbo patalpas pirštų atspaudų arba kortelės pagalba ir tam tikri darbuotojai būtų pasirinkę pirmąjį variantą.
Neigiamomis pasekmėmis, kurios paneigia duomenų subjekto sutikimo savanoriškumą, laikomi ne visi duomenų subjektui nepriimtini padariniai. Antai negavimas tam tikrų privilegijų, kurias duomenų subjektas gautų, jeigu duotų sutikimą tvarkyti jo asmens duomenis, nelaikytinas spaudimu, dėl kurio duomenų subjekto duotas sutikimas turėtų būti laikomas negaliojančiu. Šios privilegijos tėra atlygis duomenų subjektui už savanorišką savo teisių apribojimą. Suvokimas, kad nedavęs sutikimo tvarkyti savo asmens duomenų, negaus tam tikrų lengvatų, visgi neatima iš duomenų subjekto laisvės pasirinkti sutikti ar nesutikti su jo asmens duomenų tvarkymu. Todėl susiviliojęs lojalumo kortele ir jos teikiamomis lengvatomis mainais į savo privatumo suvaržymą, duomenų subjektas negali ginčyti, kad jis sutikimą tvarkyti jo asmens duomenis davė ne laisva valia.
