Ankstesniame tekste, skirtame bendrosioms duomenų subjekto sutikimo, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys, sąlygoms, buvo paminėta, kad duomenų subjekto sutikimas galioja ir legalizuoja duomenų valdytojo vykdomą asmens duomenų tvarkymą tik tuo atveju, jeigu sutikimas gautas, laikantis tam tikrų sąlygų. Buvo išskirtos šešios sąlygos, tarp kurių paminėtos ir šios trys: nėra abejonių, kad sutikimą davė būtent duomenų subjektas; sutikimas duotas, duomenų subjektui suvokiant sutikimo padarinius; sutikimas aiškiai išreiškia duomenų subjekto valią.
Atsakomybė už tai, kad duomenų subjekto sutikimas dėl jo asmens duomenų tvarkymo būtų gautas, laikantis nustatytųjų sąlygų, tenka duomenų valdytojui. Būtent jam tenka pareiga organizuoti duomenų subjekto sutikimo gavimo procesą tokiu būdu, kad gautas sutikimas galėtų būti traktuojamas teisėtu duomenų subjekto asmens duomenų tvarkymo pagrindu. Be to, kilus ginčui, būtent duomenų valdytojui teks pareiga įrodyti, kad duomenų subjekto sutikimas buvo gautas ir kad šis sutikimas galioja, tai yra atitinka visas nustatytas sąlygas.
Visų pirma, duomenų valdytojas privalo gauti duomenų subjekto sutikimą tokia forma, kuri neginčijamai patvirtintų, kad sutikimą pareiškė pats duomenų subjektas. Kuo jautresni asmens duomenys bus tvarkomi, remiantis duomenų subjekto sutikimu, tuo aukštesni reikalavimai keliami sutikimo įforminimui. Todėl, pavyzdžiui, ketinant tvarkyti duomenų subjekto finansinius duomenis, turėtų būti gaunamas rašytinis duomenų subjekto sutikimas, kuris turėtų būti įforminamas, tik prieš tai patikrinus sutikimą duodančio asmens tapatybę. Reikia pažymėti, kad Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas nereikalauja rašytinio duomenų subjekto sutikimo. Įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje tėra numatyta, kad sutikimas tvarkyti ypatingus asmens duomenis turi būti išreikštas aiškiai – rašytine, jai prilyginta ar kita forma, neabejotinai įrodančia duomenų subjekto valią. Tačiau aiškumo reikalavimas taikomas duomenų subjekto sutikimui tiek dėl ypatingų asmens duomenų, tiek ir dėl kitų asmens duomenų tvarkymo, todėl nepaisant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme parodyto didesnio dėmesio ypatingų asmens duomenų kategorijai, siekiant gauti galiojantį duomenų subjekto sutikimą dėl jo asmens duomenų tvarkymo, griežtai turėtų būti laikomasi aukščiau nurodytųjų sąlygų. Aptariamame kontekste skirtumas tarp ypatingų asmens duomenų ir kitų asmens duomenų tvarkymo duomenų subjekto sutikimo pagrindu galėtų būti įžvelgiamas nebent toks, kad ir nežymus nusižengimas keliamoms sąlygoms, gaunant duomenų subjekto sutikimą dėl ypatingų asmens duomenų tvarkymo, gali būti pagrindas traktuoti šį duomenų subjekto sutikimą negaliojančiu.
Antra, duomenų subjektas tą veiksmą, kurį duomenų valdytojas traktuos kaip sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo, pats turi suvokti ir vertinti kaip išreiškiantį jo valią dėl jo asmens duomenų tvarkymo. Duomenų valdytojas duomenų subjekto sutikimu dėl jo asmens duomenų tvarkymo negali laikyti tokių duomenų subjekto veiksmų, su kuriais pats duomenų subjektas nesiejo savo valios dėl būsimo asmens duomenų tvarkymo pareiškimo. Pavyzdžiui, duomenų valdytojas negali teigti, kad duomenų subjektas, pasidomėjęs duomenų valdytojo gaminama produkcija, jos kokybe ir kaina, pareiškė valią gauti pasiūlymus įsigyti šią produkciją, tai yra, kad duomenų subjektas davė sutikimą, jog jo asmens duomenys būtų tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslu.
Trečioji sąlyga yra itin svarbi, vertinant duomenų subjekto sutikimo galiojimą, – sutikimas turi būti aiškus, tai yra turi aiškiai išreikšti duomenų subjekto valią. Ši sąlyga reiškia, kad tas veiksmas, kuris traktuojamas esančiu duomenų subjekto valios pareiškimu dėl jo asmens duomenų tvarkymo, turi reprezentuoti neginčijamą duomenų subjekto pritarimą, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Aiškumo reikalavimas lemia, kad duomenų subjekto sutikimas negali būti išreiškiamas neveikimu, pavyzdžiui nereagavimu į duomenų valdytojo kreipimąsi. Todėl duomenų valdytojas, siekdamas gauti duomenų subjekto sutikimą dėl jo asmens duomenų tvarkymo, negali nurodyti, kad jei duomenų subjektas neatsakys į duomenų valdytojo pateiktą siūlymą per tam tikrą laiką, bus laikoma, kad duomenų subjektas davė sutikimą dėl jo asmens duomenų tvarkymo. Kad neveikimu negali būti išreiškiamas duomenų subjekto pritarimas jo asmens duomenų tvarkymui patvirtina ir kita duomenų subjekto sutikimui keliama sąlyga, kuri aptariama kitame tekste, – tai duomenų subjekto sutikimo konkretumas. Duomenų subjekto sutikimas turi išreikšti, kokio turinio asmens duomenų tvarkymui duomenų subjektas pritaria, o neveikimas, jeigu jis būtų traktuojamas duomenų subjekto sutikimu dėl jo asmens duomenų tvarkymo, nesuteiktų informacijos, su kokios apimties, kokio pobūdžio asmens duomenų tvarkymu duomenų subjektas sutinka.
Aiškumo reikalavimas taip pat suponuoja, kad rašte, kuriuo duomenų subjektas pareiškia sutikimą dėl jo asmens duomenų tvarkymo, būtų vartojami žodžiai „sutinku, kad mano asmens duomenys…“ arba panaši sutikimą išreiškianti formulė. Sutikimas negali būti išvedamas iš aptakaus duomenų subjekto pasirašyto teksto konteksto. Duomenų subjekto sutikimas privalo būti tiesiogiai išreikštas duomenų subjekto veiksmuose, negali būti tik šių veiksmų interpretavimo (visuomet subjektyvaus, įtakoto duomenų valdytojo siekių) padarinys.
