Privačių interesų deklaracijose nurodyta informacija susijusi su konkrečiais asmenimis, todėl neabejotinai yra asmens duomenimis. Kadangi ši informacija tvarkoma automatizuotai (VMI Elektroninio deklaravimo informacinėje sistemoje) ir kai kurių asmenų deklaracijos skelbiamos viešai internete (kas taip pat laikytina automatizuotu tvarkymu), privačių interesų duomenų tvarkymui turi būti taikomi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatyti reikalavimai.
Pamatinė asmens duomenų tvarkymo taisyklė yra ši: draudžiama tvarkyti asmens duomenis, išskyrus tais atvejais ir ta apimtimi, kiek tai būtina tikslais, svarbesniais už duomenų subjekto interesus. Be to, tikslai, dėl kurių tvarkomi asmens duomenys turi būti teisėti, konkretūs ir aiškiai apibrėžti, prieš pradedant tvarkyti asmens duomenis.
Viešųjų interesų prioriteto prieš privačius interesus užtikrinimas – be abejonės svarbus tikslas, dėl kurio galėtų būti suvaržytos asmenų teisės, įskaitant teisę į privatų gyvenimą. Tačiau šiuo tikslu nustatomi suvaržymai privalo būti proporcingi. Arba, kitaip sakant, būtini tam, kad pavyktų pasiekti iškeltą tikslą.
Kyla didelių abejonių, vertinant, ar tikrai visa ta informacija, kuri privalo būti nurodoma privačių interesų deklaracijoje, yra būtina, siekiant, kad deklaruojantysis sąžiningai atliktų savo tarnybines pareigas ir priimtų tik visuomenės teisėtus lūkesčius atitinkančius sprendimus. Kaip žinia, privačių interesų deklaracijoje privalo būti nurodytas dalyvavimas ar narystė juridiniuose asmenyse, gautos didesnės nei 500 litų vertės dovanos, kiti didesnės nei 10 000 litų vertės sandoriai. Tačiau pats deklaracijos pavadinimas „privačių interesų deklaracija“ tarsi sako, kad joje turėtų būti pateikiama tik ta informacija, kuri rodo privatų interesą. Argi visi ryšiai su juridiniais asmenimis, visi sandoriai reiškia, kad egzistuoja privatus interesas, kuris konkuruoja su visuomenės lūkesčiais ir gali kliudyti tarnautojui sąžiningai atlikti savo pareigas?
Pavyzdžiui, narystė daugiabučio namo savininkų bendrijoje – kokį policininko privatų interesą ji parodo? Analogiškai kyla klausimas, kodėl reikėtų deklaracijoje nurodyti tai, kad iš tolimesnių giminaičių vestuvių proga gavau vokelį su 1000 litų (jeigu mano pareigos neturi nieko bendro su šiais giminaičiais ar jų veikla), arba tai, kad už kelionę po Kiniją sumokėjau 12 570 litų, jeigu esu savivaldybės archyvo vedėjas? Žinoma, galima replikuoti: „o jeigu …“. Bet tas „jeigu“ turėtų atsispindėti pareigoje deklaruoti privačius interesus. Įstatymas turėtų reikalauti privačių interesų deklaracijoje nurodyti tik tai, dėl ko gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas. Tokiu atveju aš privalėčiau deklaruoti, kad turiu statybų bendrovės akcijų, jeigu mano pareigos susijusios su statybos leidimų išdavimu ir galima situacija, kad man tektų spręsti klausimą dėl statybos leidimo išdavimo bendrovei, kurios akcininkas esu. Tačiau tos pačios statybų bendrovės akcijų turėjimo neturėtų deklaruoti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vyresnysis specialistas, konsultuojantis interesantus. Belieka paminėti, kad atsakomybė už nepakankamai rūpestingai įvertintas viešųjų ir privačių interesų konflikto grėsmes ir privačių interesų deklaracijoje nenurodytas aplinkybes, rodančias egzistuojant privatų interesą, tektų pačiam deklaruojančiajam. Nereikia atmesti galimybės, kad ši atsakomybė reikštų ir atleidimą iš pareigų.
Dar mažiau proporcingumo principą atitinka privačių interesų deklaracijų viešinimas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje. Kaip gali padėti užtikrinti viešųjų interesų prioritetą su privačiais interesais nesusijusios informacijos viešinimas? Tokios informacijos skelbimas galbūt tenkina visuomenės smalsumą (kokio dydžio paskolą pasiėmė vienas ar kitas asmuo namui įsigyti arba kokių dovanų jis gavo jubiliejaus proga), tačiau tai nedaro valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų mažiau korumpuotų, o jų priimamų sprendimų – skaidresnių. Be to, tie, kurie daro tai, ko neturėtų daryti, žino kaip elgtis, kad jų deklaracijos būtų tuščios ar tik su mažareikšme informacija, o visiems kitiems už gražų skaidrumo siekį viešojoje tarnyboje tenka mokėti neproporcingu savo privataus gyvenimo apnuoginimu.
