Ankstesniame įraše dėl sudarytų sandorių nurodymo privačių interesų deklaracijoje minimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimas priminė problemą, su kuria tenka susidurti ne viename internete skelbiamame teismo procesiniame dokumente. Tai teismo dokumentų „nuasmeninimas“. Tikrai verta šį žodį rašyti kabutėse…
Kaip žinia, Teisėjų taryba 2005 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 13P-378 yra patvirtinusi Teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarimų ir nutarčių skelbimo internete tvarką, kurioje numatyta, kad siekiant visuomenę informuoti apie teisės aiškinimo ir taikymo praktiką Lietuvos teismuose, internete skelbiami teismų procesiniai sprendimai. Šioje tvarkoje nurodoma, kad internete skelbiamose procesinių dokumentų versijose fizinių asmenų vardai ir pavardės turi būti pakeisti inicialais, o taip pat turi būti pašalinti viešai neskelbtini duomenys. Viešai neskelbtinų duomenų kategorijai minėtas Teisėjų tarybos nutarimas priskiria ir perteklinius duomenis apie fizinius asmenis, jų privatų ar šeimos gyvenimą.
Taigi, atsižvelgiant į teismo procesinių dokumentų skelbimo internete tikslą – visuomenės informavimas apie teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, iš internete skelbiamų teismo dokumentų kaip perteklinė turėtų būti pašalinta visa su fiziniais asmenimis, jų privačiu ar šeimos gyvenimu susijusi informacija, kuri nėra reikalinga dokumente pateiktai teisės aiškinimo ar taikymo praktikai suprasti.
Deja praktikoje dažnai apsiribojama tik vardo ir pavardės pakeitimu inicialais, o kita neskelbtina su asmeniu susijusi informacija teismo procesiniame dokumente paliekama, kas vardo, pavardės keitimą inicialais daro beprasmį ar netgi komišką. Antai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendime pareiškėjo vardas ir pavardė pakeisti inicialais – R.M., tačiau toliau sprendime nurodomos jo pareigos – Infrastruktūros plėtros departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius. Tai ar galima sakyti, kad teismo sprendimas yra „nuasmenintas“? Ir kokią vertę, siekiant suvokti teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suteikia šiame Teismo sprendime pateikta informacija, kad pareiškėjas 2009 m. rugpjūčio 20 d. įsigijo kelionę į Balį ir Singapūrą, 2010 m. sausio 21 d. – kelionę į Braziliją, o 2010 m. rugsėjo 28 d. – kelionę į Keniją, ir kad į šias keliones pareiškėjas vyko kartu su sutuoktine?
Pirmiausia, mano supratimu, iš viso reikėtų atsakyti į klausimą, kiek privačios informacijos turi būti nurodoma teismo procesiniame dokumente. Vien tai, kad tam tikros aplinkybės apie proceso dalyvių asmeninį gyvenimą tapo žinomos bylos nagrinėjimo metu, neduoda pagrindo, ir juolab nesukuria pareigos, šią informaciją minėti teismo dokumente. Teismo procesiniame dokumente turėtų būti tik ta su asmeniu susijusi informacija, kuri būtina, kad teismo dokumentas atitiktų jam keliamą pagrįstumo reikalavimą. Neginčijamai toks teismo procesinis dokumentas labiau išreikštų pagarbą proceso dalyvių privačiam gyvenimui, o ir teismui tokio procesinio dokumento „nuasmeninimas“ keltų mažiau rūpesčių.
