Visų pirma, kai kalbama apie asmens duomenis, galvoje turima – informacija. Taigi, asmens duomenys – tai informacija. Ši informacija gali būti labai įvairi – tiek pozityvi, tiek ir negatyvi; tiek teisinga, tiek ir neteisinga; tiek objektyvi, tiek ir subjektyvi; tiek žodinė, tiek ir grafinė, rašytinė ar kitokio pavidalo; sukurta tiek paties asmens, tiek ir kitų subjektų. Iš tiesų, nėra tokios informacijos, kuri negalėtų būti asmens duomenimis. Tai reiškia, kad nėra tokios informacijos, kuri neginčijamai galėtų būti išbraukta iš asmens duomenų sąrašo. Todėl vienas svarbiausių asmens duomenų bruožų – tai, kad asmens duomenimis gali būti bet kokios formos ir bet kokio turinio informacija.
Akivaizdu, kad tokio apibūdinimo per maža, kad būtų galima suprasti, kas yra asmens duomenimis. Trūksta kriterijaus, kurio pagrindu informacija turėtų būti priskiriama asmens duomenims. Taigi, tokio priskyrimo pagrindas – informacijos ryšys su fiziniu asmeniu. Tai reiškia, kad jeigu įmanoma tam tikrą informaciją susieti su konkrečiu individu, ši informacija turi būti laikoma asmens duomenimis. Informacijos ryšys su individu – vienintelė būtina ir pakankama sąlyga informaciją laikyti asmens duomenimis. Todėl asmens duomenimis turi būti laikoma tokia informacija kaip asmens vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, nuotraukoje užfiksuotas šio asmens atvaizdas, išsilavinimas, darbovietės pavadinimas, gaunamų pajamų dydis, vairuojamo automobilio modelis, už greičio viršijimą paskirtos baudos dydis, sutuoktinio ir vaikų amžius, vartojamų vaistų pavadinimas, restorano, kuriame šventė savo gimtadienį, pavadinimas ir restoranui sumokėtų sumų dydis bei visa kita su asmeniu susijusiu informacija.
Todėl belieka tik apgailestauti, matant tokius 2010 m. atlikto tyrimo duomenis, pagal kuriuos asmens duomenimis asmens kodą laiko 82 proc. (!) apklaustų lietuvių, finansinę informaciją (darbo užmokesčio dydį, banko sąskaitos numerį, paskolos dydį) – 70 proc., medicininę informaciją (ligos istorijos įrašus, informaciją apie sveikatos būklę) – 66 proc., pirštų anspaudus – 59 proc., mobilaus telefono numerį – 52 proc., savo vardą – 49 proc., gyvenamosios vietos adresą – 45 proc., savo pačių nuotrauką – 39 proc., informaciją apie darbo patirtį – 21 proc., informaciją apie tautybę – 21 proc., informaciją apie jų draugais – 20 proc., informaciją apie lankomus interneto puslapius – 12 proc., informaciją apie hobį, sportą, lankomas vietas – 11 proc., jų pačių nuomonę – 10 proc. lietuvaičių (detaliau: Special Eurobarometer 359. Attitudes on Data Protection and Electronic Identity in the European Union. http://ec.europa.eu/public_opinion/index_en.htm).
